15–16 metų krepšininkių, tinklininkių, futbolininkių judėjimo vertikalia kryptimi ypatumai

Darius Radžiukynas, Nelė Žilinskienė, Eglė Kemerytė - Riaubienė, Raminta Sakalauskaitė

Santrauka


Sportinio judėjimo gebėjimus ugdo skirtingos sporto šakos ir bendri sportinį rezultatyvumą lemiantys sportinio judėjimo rodikliai. Iki šiol mažai tirta, kokie pagrindiniai kinematiniai ir kinetiniai rodikliai turi įtakos sportininkų judėjimo įvairiomis kryptimis efektyvumui ir užtikrina erdvės ir laiko pranašumą, kaip kinta kūno judėjimo momentinis, absoliutusis greitis, pagreitis ir galingumas, judesių tikslumas, kurie iš esmės nulemia sportinius rezultatus. Tai gali padėti objektyviau įvertinti sportininkų gebėjimus, koreguoti treniruočių procesą ir prognozuoti rezultatus.

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti 15–16 m. merginų krepšinio, futbolo, tinklinio žaidėjų antropometrinius rodiklius ir judėjimo vertikalia kryptimi gebėjimus.

Tyrime dalyvavo 15–16 m. merginos krepšininkės (n = 13), tinklininkės (n = 9), futbolininkės (n = 11).

Antropometriniu metodu nustatyti: ūgis (m), kūno masė (kg), KMI, kūno riebalų kiekis (%), raumenų masė (%). Tenzodinamometrijos metodu nustatyti žaidėjų kinematiniai ir kinetiniai rodikliai atlikus dinaminį šuolį aukštyn atsispyrus abiem kojomis su rankų mostu. Registruoti rodikliai: pritūpimo trukmė tp (s), atsispyrimo trukmė ta (s), polėkio trukmė ts (s), viso šuolio trukmė tš (s), pritūpimo greitis Vp (m/s), kūno masės centro judėjimo greitis V (m/s), pritūpimo gylis pg (m), šuolio aukštis h (m), didžiausia jėga Fmax (N), jėgos augimo didžiausias greitis Fmax (N/s), reaktyvumas R (Hz), darbas A (J), galingumas P (W), santykinis galingumas Ps (W/kg).

Matematinė statistika. Apskaičiuoti rodiklių aritmetiniai vidurkiai (x¯), standartiniai nuokrypiai (±S), rodiklių skirtumų reikšmingumo lygmuo (p < 0,05), koreliacija tarp rodiklių (r). Skaičiavimas atliktas SPSS programa (13,0 versija).

Tyrimų rezultatai parodė, kad egzistuoja reikšmingi krepšininkių, tinklininkių, futbolininkių antropometrinių ir kinematinių bei kinetinių rodiklių skirtumai. Krepšininkės yra aukščiausios ir jų kūno masė didžiausia. KMI, raumenų, riebalų kiekybiniai rodikliai visų žaidėjų yra panašūs ir atitinkantys šio amžiaus sportininkių standartus. Aukščiausiai pašoka h (m) tinklininkės (0,40 m), šiek tiek mažiau krepšininkės (0,37 m) ir reikšmingai mažiau (p < 0,005) futbolininkės (0,33 m), palyginti su tinklininkėmis. Reikšmingai didesnė atsispyrimo jėga Fmax (N) yra krepšininkių, palyginti su tinklininkėmis ir futbolininkėmis (p < 0,001). Kojų raumenų reaktyvumas R (Hz) geriausias yra futbolininkių ir skiriasi nuo tinklininkių (p < 0,002). Atlikto darbo A (J), galingumo P (W) ir santykinio galingumo Ps (W/kg) rodikliai geriausi yra krepšininkių ir reikšmingai skiriasi nuo futbolininkių (p < 0,001).

Judėjimo vertikalia kryptimi kinematinių, kinetinių ir antropometrinių rodiklių koreliacinė analizė parodė, kad svarbiausi rodikliai, pagal kuriuos objektyviausiai galima įvertinti žaidėjų judėjimo galimybes, yra KMI, atsispyrimo trukmė, polėkio ore trukmė ir šuolių aukštis, absoliuti jėga ir santykinis galingumas, kūno judėjimo greitis, jėgos augimo greitis, reaktyvumas.

Raktažodžiai: krepšininkės, futbolininkės, tinklininkės, antropometriniai, kinematiniai ir kinetiniai rodikliai, vertikalus šuolis, koreliacija.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2017.41


Visas tekstas:

PDF (English)