16–19 metų merginų, sportuojančių futbolą ir šaudymo sportą, sportinės veiklos motyvai

Evelina Bondareva, Stanislav Sabaliauskas

Santrauka


Sportinės veiklos motyvacija – visuma motyvų, lemiančių sportininko aktyvumą, siekiant užsibrėžto tikslo per pratybas bei varžybas. Skirtingų sporto šakų atstovų poreikiai, nuostatos ir motyvai skiriasi, todėl juos motyvuoja sportinei veiklai skirtingi veiksniai. Lietuvoje gausu mokslinių tyrimų apie skirtingo meistriškumo įvairių sporto šakų atstovų sportinės motyvacijos tyrimus – tirta lengvaatlečių, futbolininkų, baidarininkų, dvikovos sporto šakų: boksininkų, karatė bei bušido kovotojų, graikų ir romėnų ir laisvųjų imtynių sportininkų, biatlonininkų ir kitų sporto šakų atstovų motyvacija užsiimti sportine veikla. Būtina paminėti, jog tarp atliktų motyvacijos tyrimų trūksta duomenų apie šaudymo bei moterų futbolo atstovių motyvaciją sportuoti. Esant tokių duomenų trūkumui, aktualu tirti šių sporto šakų atstovių sporto šakos pasirinkimo bei sportinės veiklos motyvus, išskirti komandinių ir individualių sporto šakų skirtumus.

Darbe nagrinėti 16–19 metų šaudymo ir futbolo sporto šakų atstovių sporto šakos pasirinkimo bei sportinės veiklos motyvai. Tyrimo tikslas – atskleisti futbolo ir šaudymo atstovių sportinės veiklos motyvų skirtumus. Tyrime dalyvavo 47 sportininkės (25 šaulės ir 22 futbolininkės) – Lietuvos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatų prizininkės. Atlikus šaulių ir futbolininkių sportinės veiklos motyvų tyrimą nustatyta, jog sportininkės prieš pasirinkdamos sporto šaką, kurioje pradėjo specializuotis, lankė kitų sporto šakų treniruotes (68 % šaulių ir 86,4 % futbolininkių) bei kitų papildomojo ugdymo sričių pratybas (40 % šaulių ir 36,4 % futbolininkių). Didelė tiriamųjų šaulių dalis pradėjo lankyti treniruotes, nes norėjo turėti užsiėmimą laisvalaikiu – pagrindinės priežastys, paskatinusios tiriamąsias šaules rinktis šaudymo sportą, yra draugų pavyzdys. Tiriamosios futbolininkės pradėjo lankyti futbolo treniruotes motyvuotos trenerio pakvietimo. 50 % futbolo atstovių sportinę veiklą pasirinko dėl noro turėti užsiėmimą laisvalaikiu ir noro įvaldyti sporto šakos techniką.

Tyrimas parodė, kad labiausiai tiek tarp šaulių, tiek futbolininkių yra išreikšta motyvų grupė, susijusi su vidine motyvacija siekti tobulumo (šaulės 4,16 ± 0,81; futbolininkės 4,50 ± 0,70; p < 0,05). Taip pat abi tiriamųjų grupės daugiausia sutinka su vidine motyvacija patirti (šaulės 3,91 ± 0,84; futbolininkės 4,39 ± 0,76; p < 0,05) ir sužinoti (šaulės 4,04 ± 0,95; futbolininkės 4,34 ± 0,79), padedančia patenkinti sportininkių kompetencijos poreikį. Atsakymų į atskirus teiginius analizė parodė, kad šaulės labiau orientuojasi į individualių įgūdžių ir gebėjimų tobulinimą, o futbolininkėms būdingi susitapatinimo motyvai bei siekis saugoti, stiprinti ir palaikyti savo asmeninę sveikatą bei fizinę formą. Futbolininkes užsiimti sportine veikla motyvuoja siekis patirti jaudinamų emocijų ir azartą.

Raktažodžiai: motyvacija, šaudymas, futbolas, Sporto motyvacijos skalė.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2018.2


Visas tekstas:

PDF