Raumenų adaptaciją prie fizinių krūvių lemiančių CKM ir AMPD1 genetinių variantų analizė Lietuvos sportininkų grupėje

Valentina Ginevičienė, Matas Norvydas, Kazys Milašius, Algirdas Utkus

Santrauka


[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Fizinio krūvio metu vykstant energijos homeostazei ir susitraukiant raumenims svarbų vaidmenį atlieka fermentų sistema, kuriai priklauso kreatinkinazė (koduoja CKM genas) ir adenozino monofosfato deaminazė (koduoja AMPD1 genas). Tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti CKM (c.*800A > G, rs8111989) ir AMPD1 (c.133C > T, p.Gln45Ter, rs17602729) polimorfizmų įtaką Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų fiziniam pajėgumui.

Tyrime dalyvavo 150 įvairių sporto šakų Lietuvos sportininkai (60 moterų ir 90 vyrų). Tarp jų buvo pasaulio ir Eu­ropos čempionatų prizininkai, Lietuvos čempionai bei jaunieji olimpinio rezervo sportininkai. Kontrolinę grupę sudarė 150 profesionaliai nesportuojančių negiminingų Lietuvos populiacijos asmenų (60 moterų ir 90 vyrų). Sportininkai buvo suskirstyti į tris grupes pagal fizinio krūvio trukmę, pobūdį ir sporto šakos specifiką. Pirmąją grupę sudarė ištvermę lavinantys sportininkai (n = 63), antrąją grupę – greitumą ir jėgą ugdantys sportininkai (n = 65), trečiąją grupę sudarė aerobinį ir anaerobinį pajėgumą ugdantys jaunieji olimpinės pamainos sportininkai (žaidėjai) (n = 22). Išmatuoti pagrindiniai jų fenotipinio fizinio išsivystymo rodikliai: ūgis, kūno masė, riebalų ir raumenų masė, jų tarpu­savio santykis (RRMI), kūno masės indeksas (KMI), dešinės ir kairės plaštakų jėga. Nustatytas vienkartinis raumenų susitraukimo galingumas (VRSG), anaerobinis alaktatinis raumenų galingumas (AARG) ir maksimalusis deguonies suvartojimas (VO2max). DNR buvo išskirta iš tiriamųjų asmenų periferinio kraujo leukocitų. DNR genotipavimui pagal CKM polimorfizmą buvo naudojamas alelių diskriminacijos technologija paremtas tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos metodas. AMPD1 polimorfizmo genotipavimas atliktas taikant restrikcijos fragmentų ilgio po­limorfizmų analizės metodą.

Sportininkų fenotipo analizė parodė, kad fizinio išsivystymo ir funkcinio pajėgumo rodiklių vidutinės reikšmės (išskyrus ūgio, svorio ir riebalų masės) statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp sporto grupių ir buvo specifinės kiekvie­nai tiriamųjų grupei (p < 0,05). AMPD1 ir CKM polimorfizmų atvejo kontrolės analizė neparodė reikšmingų alelių ir genotipų dažnių skirtumų tarp bendros sportininkų ir kontrolinės tiriamųjų grupių, tačiau reikšmingas skirtumas nustatytas palyginus tiriamųjų tiriamųjų grupes, suskirstytas pagal sporto šakos specifiką ir pagal lytį. Pagal CKM genotipų dažnius, – palyginti su greitumą ir jėgą ugdančiomis sportininkėmis, šios sporto grupės vyrams būdingas dažnesnis heterozigotinis genotipas (AG) ir retesni homozigotiniai (AA, GG) genotipai. Nustatyta asociacija tarp VRSG rodiklio ir CKM genotipų, t. y. greitumo ir jėgos reikalaujančių sporto šakų grupės AA ir AG genotipo sporti­ninkai pasižymėjo daug aukštesniais VRSG rodikliais, palyginti su GG genotipo sportininkais (p = 0,005). AMPD1 polimorfizmo analizė parodė, kad ištvermės sporto šakų CC genotipo vyrai pasižymėjo reikšmingai mažesniu AARG nei tos pačios grupės heterozigotinio CT genotipo vyrai (p = 0,04). AMPD1 CC genotipo ištvermės grupės moterys turėjo reikšmingai didesnį VO2max nei CT genotipo sportininkės (p = 0,01).

Tirtų Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų fenotipiniai fizinio išsivystymo ir funkcinio pajėgumo rodikliai atspindi skirtingą sportininkų prisitaikymą prie įvairių fizinių krūvių. CKM (c.*800A > G) ir AMPD1 (c.133C > T) genetiniai variantai turi skirtingą įtaką vyrų ir moterų fiziniam pajėgumui. CKM AA ir AG genotipo sportininkams būdingas gebėjimas pasiekti aukštesnius raumenų darbingumo rodiklius atliekant maksimalių trumpalaikių pastangų reikalaujančias užduotis, o AMPD1 CC genotipo sportininkai pasižymi aerobiniu pajėgumu. Patvirtinta daugelio sporto ir genetikos mokslininkų nuomonė, kad paveldimumas turi didesnę reikšmę greičio ir jėgos savybėms nei iš­tvermės.

Raktažodžiai: kreatinkinazė; mioadenilato deaminazė; genų polimorfizmai.

DOI: https://doi.org/10.15823/sm.2019.95.7


Visas tekstas:

PDF