Širdies ir kraujagyslių sistemos ir energijos eikvojimo ypatybės merginų sveikatą stiprinančiose pratybose taikant ištvermės ugdymo arba jėgos lavinimo pratimus

Monika Trinkūnaitė, Nijolė Ankudavičienė, Eugenijus Trinkūnas, Kristina Poderienė, Jonas Poderys

Santrauka


[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Tikslas – nustatyti širdies ir kraujagyslių sistemos ir energijos eikvojimo ypatybes, kai sveikatą stiprinančiose pratybose taikomos ištvermės ugdymo ar jėgos lavinimo užduotys.

Metodika. Tiriamos merginos (n = 14, amžius – 18,3 ± 0,1 m. ir KMI 21,2 ± 0,6 kg/m2) atliko dvejas sveikatos stiprinimo pratybas. Pirmose 30 min. trukmės pratybose buvo bėgimo ristele užduotis; antrose 30 min. trukmės pra­tybose – jėgos lavinimo pratimai. ŠSD buvo registruojamas nepertraukiamai visą pratybų laiką, po valandos ir po 24 valandų. Fizinis aktyvumas buvo vertinamas naudojant aktigrafą (angl. Tri-axis ActiTrainer Activity Monitor), ku­ris, įdiegus kompiuterinę programą „Acti Life“, matavo, apskaičiavo ir pateikė pratybų metu atlikto fizinio aktyvumo intensyvumo lygmenų reikšmes.

Rezultatai. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad širdies reakcijos į skirtingo kryptingumo pratybas reikšmingai sky­rėsi. 30 min. trukmės ištvermės pratybų metu vidutinis ŠSD buvo 163,9 ± 2,3 k./min., o jėgos pratybų metu – 140,3 ± 2,5 k./min. Praėjus 3 min. po bėgimo ir jėgos pratybų buvo stebėtas didžiausias skirtumas lyginant sistolinio kraujo spaudimo reikšmes, atitinkamai – 127,9 ± 2,8 mmHg ir 115,0 ± 1,5 mmHg (p < 0,05). Diastolinio kraujo spaudimo reikšmės smarkiai nesiskyrė viso tyrimo metu. Vertindami pratybose su svoriais fizinio aktyvumo intensyvumo pasis­kirstymą, radome, kad didžiausią procentinę pratybų laiko dalį sudarė intensyvumo zonos, įvardijamos kaip „sėdi­mas“ ir „lengvas“, atitinkamai 46,9 ± 1,3 % ir 42,8 ± 1,5 % pratybų laiko.

Bėgimo pratybų metu reikšmingai didesnę procentinę dalį sudarė „vidutinio“, „sunkaus“ ir „labai sunkaus“ krūvio intensyvumo lygmenys. Palyginus sudegintų kalorijų kiekį visų pratybų metu, nustatyti reikšmingi skirtumai: ištvermės pratybose energijos sąnaudos sudarė 812,5 ± 25,2 kcal, o jėgos pratybų metu buvo sudeginta 712,6 ± 27,6 kcal (p < 0,05).

Išvados. 1. 30 min. trukmės ištvermės lavinimo pratybų metu merginų energijos sąnaudos yra apie 12 % didesnės nei tokios pat trukmės pratybose, kuriose atliekami jėgos lavinimo pratimai. Ištvermės bėgimo pratybose reikšmingai didesnę pratybų dalį nei jėgos lavinimo pratybose sudaro vidutinio, sunkaus, labai sunkaus fizinio aktyvumo lyg­menys. 2. Sveikatą stiprinančių pratybų metu, merginoms atliekant tolygaus bėgimo užduotį, vidutinės ŠSD reikšmės yra reikšmingai didesnės nei pratybose, kuriose atliekami jėgos lavinimo pratimai. Reikšmingas ŠSD skirtumas tarp jėgos ir ištvermės pratybų registruojamas jau mankštos bei pratybų metu iki jų pabaigos. Po abejų pratybų praėjus valandai ŠSD atsigavo ir nesiskyrė nuo pradinių reikšmių. 3. Vertinant tiek ŠSD, tiek AKS rodiklius konstatuota, kad po 24 val. liekamųjų nuovargio požymių 30 min. trukmės pratybos nesukėlė – tokio pobūdžio pratybas merginos gali atlikti kasdien.

Raktažodžiai: sveikatos stiprinimas, ištvermės lavinimas, jėgos lavinimas, energijos 

DOI: https://doi.org/10.15823/sm.2019.95.8


Visas tekstas:

PDF